Sergey lazarevo varpa

Kartu su televizijos darbu Jurijus Nikolajevas kartais buvo vaidino kino teatre. Juk jūroms paklūsta tik drąsuoliai!

Kit gyvn ri individas vystosi nuo kdikysts iki pilnametysts, arba brandos1, ir per vien gyvenim pasiekia toki tobulyb, kuri prieinama jo pri gimiai; taiau tarp moni paang daro ne tik individas, bet ir visa ris; kie kviena karta stato ant jau anksiau padt pamat.

Adamas Fergusonas Adam FergusonEs apie pilietins visuomens istorij An Essay on the History of Civil Society racionalusis optimistas nt mano stalo, prie kurio raau, guli du madaug tokio paties dydio2 ir formos artefaktai: kompiuterio pel be laido ir vidurinio akmens amiaus, madaug 0,5 mln.

Abu padaryti taip, kad atitikt mogaus rank kad bt patogu naudoti. Taiau jie labai skirtingi. Vienas sudtingas, i daugybs mediag pagamintas reikmuo, turintis sudting vidin sandar, kuri liudija apie vairialypes inias.

Metas Ridlis (Matt Ridley) Racionalusis Optimistas: Kaip Kuriama Gerovė

Kitas pagamintas i vienos media vienas varpos augimo pratimas ir sergey lazarevo varpa vieno individo sugebjim.

J skirtumas leidia teigti, kad iandieni n moni patirtis labai skiriasi nuo moni patirties prie 0,5 mln. Biologui reikia tai paaikinti. Per pastaruosius 2 deimtmeius paraiau keturias knygas apie moni panaum kitus gyvnus. Kas mo nes galina itaip maitingai be paliovos keisti savo gyvenim? Ne, keiiasi ne sergey lazarevo varpa prigimtis. Kaip kirvuk laikiusi ranka buvo tokios paios formos, kaip ranka, kuri laiko pel, taip mons visada iekojo ir ie kos maisto, geis lytini santyki, rpinsis vaikais, varysis dl padties ir vengs skausmo kaip bet kuris kitas gyvnas.

Nesikeiia ir monijos iskirtiniai bruoai. Galite nukeliauti atokiausi ems kampel ir vis tiek rasite dain, yp sen, kalb, lytin pavyd ir humoro jausm, nors tarp impanzi n vieno i i dalyk nerasite.

Jei sutikiau mog, kuris ov urve, piet Pranczijoje, prie 32 m. Didioji mogaus gyvenimo dalis nesikeiia. Ir vis dlto tvirtinti, kad gyvenimas yra toks pat, kaip prie m. Ji sukr sau tok patogum ir prabang, koki jokia kita ris negali net sivaizduoti.

Ji kolonizavo kiekvien gyvenam planetos kampel ir ity rinjo kone kiekvien negyvenam. Ji apsupo save ypatingais, neatsitiktiniais atom deriniais, vadinamais technologijomis, ku rias ji bema nuolatos kuria, atradinja ir atmeta.

Apie kitus padarus, net tokius protingus, kaip impanzs, delfinai, pap gos ir atuonkojai, tai nepasakytina. Kartais jie gali naudoti rankius, kartais 8 gali pakeisti savo ekologin ni, bet jie nekelia savo gyvenimo lygio ir ne patiria ekonomikos augimo.

Nepasta ir skurdo. Jie neprogresuoja nuo vieno gyvenimo bdo prie kito ir dl to nesigaili. Jie nepatiria ems kio, miest, komercins, pramonins ar informacins revoliucijos, o k sakyti apie renesansus, reformacijas, depresijas, demografinius lius, pilietinius, altuo sius, kultrinius karus ir pinig trkum.

Sddamas prie raomojo stalo, esu apsuptas daikt telefon, knyg, kompiuteri, nuotrauk, svarli, kavos puodeli, kuri niekada n ne mgino padaryti jokia bedion. Skaitmenin informacij ekran suvedin ju taip, kaip nesugebt joks delfinas. Man aikios abstrakiosios svokos data, or prognoz, antrasis termodinamikos dsnis, kuri n nemgina suvokti jokia papga. A visikai kitoks. Kas padaro mane kitok? Negali bti, kad tik todl, es mano smegenys didesns u kit gyvn.

Leidžiama nuo metų. Eina kartą per metus.

Be to, kad ir sergey lazarevo varpa didels mano smegenys, lygi nant su kitomis gyvn rimis, neturiu n menkiausios nuovokos, kaip gaminami kepimo varpos puodeliai ar svarls, jau nekalbant sergey lazarevo varpa or prognozes. Psichologas Danielis Gilbertas Daniel Gilbert mgsta juokauti, kad kiekvienam jo profesijos kolegai bent kart tenka baigti sakin: mogus yra vienintelis gyvnas, kuris Betgi savybi, bding tik vamzdiadaniams ar turakini brio plikaskruosiams bananpaukiams Corythaixoides personatustaip pat ne maai.

Visi minti bruoai i ties labai mogiki ir tikrai labai praveria iuolaikiniame gyvenime. Bet galv guldau, kad, iskyrus gal tik kalb5, n vienas i j neatsirado reikiamu laiku ir nepadar tokios takos monijos istorijoje, kad paaikint staig perjim nuo paprastos visai gerai gyve nanios mogbedions prie vis pleianio savo galimybi ribas paan gaus modernizuotojo.

Originale praleista 3 sergey lazarevo varpa Visos pastabos Vert. Bti pakankamai smoningiems, kad nupietume save ar iekotume atsakymo koki nors problem, yra puiku, bet tai toli grau nra pasaulio ukariavimas.

Bet didels smegenys, imita vimas ir kalba patys savaime nepaaikina klestjimo, paangos ir skurdo. Jos nekeiia gyvenimo lygio.

Visa tai turjo ir neandertalieiai: dideles smegenis, turbt sudting kalb, daugyb technologij. Bet jie taip ir neisiver i savo nios. Mano nuomone, norint paaikinti sergey lazarevo varpa sugebjim keistis ries viduje, reikia irti ne savo galvas. Tai vyksta ne smegenyse. Tai vyksta tarp smegen. Tai kolektyvinis reikinys. Dar kart pavelkime kirvuk ir kompiuterio pel. Abu jie padaryti mo gaus, bet pirmj pagamino vienas asmuo, antrj imtai, gal net milijonai mo ni. Kaip tik tai turiu galvoje, kalbdamas apie kolektyvin intelekt.

Joks pavienis mogus neino, kaip pagaminti kompiuterio pel. Taigi mo gaus intelektas tapo kolektyvinis ir kaupiamasis taip, kaip jokio kito gyvno.

Besiporuojantys protai Tvirtinti, kad mogaus prigimtis nepasikeit, bet pasikeit moni kultra, nereikia atmesti. Prieingai, monija igyvena nepaprast evoliucini permai n sprogim, kur lemia geroji senoji Darvino natralioji atranka. Bet tai ne gen, o idj atranka. Jau ilg laik toki nuomon band suformuluoti socialini moksl atstovai.

Prancz sociologas Gabrielis Tardas Gabriel Tarde m. Austr eko nomistas Frydrichas Hajekas Friedrich Hayek septintajame deimtmetyje ra, kad lemiamas socialins evoliucijos veiksnys yra atranka mgdiojant geras ins titucijas ir proius8.

C. Lazarevas apie alkoholizmo psichologiją

Evoliucijos biologas Riardas Dokinsas Richard Dawkins m. Eko 10 nomistas Riardas Nelsonas Richard Nelson devintajame deimtmetyje ikl prielaid, kad visa ekonomika vystosi per natralij atrank Btent tai ir turiu galvoje, kalbdamas apie kultrin evoliucij: kaku riuo metu prie m.

Kaip natralioji atran ka kaupiamuoju bdu po truput sergey lazarevo varpa ak, taip kultrin evoliucija tarp moni kaupiamuoju bdu galjo sukurti kultr arba fotoaparat Taip, bet kodl? Kodl mes, o ne orkos? Teigti, kad monms bdinga kultrin evoliucija, nra nei labai originalu, nei labai naudinga. Vien imita cijos ir mokymosi, kad ir kaip gausiai bei iradingai jie bt praktikuojami, nepakanka, siekiant paaikinti, kodl mons pradjo taip unikaliai keistis.

Reikia dar kako, kako, vaikinas tyčiojasi iš varpos turi mons, bet neturi orkos.

Atsakymas, manau, yra toks, kad kakuriuo monijos istorijos momentu idjos pradjo susitikti ir poruotis, usiiminti tarpusavyje lytiniais santykiais. Noriau paaikinti. Btent dl lytini santyki biologin evoliucija kaupia informacij, nes sujungia skirting individ genus. Taigi vienoje btybje vy kusi mutacija gali suvienyti jgas su kitame individe vykusia mutacija. Aikiau sia analogija bdinga bakterijoms, kurios keiiasi genais, tuo pat metu nesidau gindamos, tai i kur j gebjimas gyti imunitet kit ri antibiotikams.

Jei mikrobai prie kelis milijardus met nebt pradj keistis genais, ir gyvnai nebt sergey lazarevo varpa ts lytiniais santykiais, visi genai, kurie sukuria akis, niekada nebt susitik viename gyvne; genai, sukuriantys kojas, nervus ar smegenis, taip pat. Kiekviena mutacija bt likusi atskirta savo linijoje ir ne gebt atrasti sinergijos diaugsm.

Evoliucija gali vykti ir be lytini santyki, bet daug daug liau. Tai pasakytina ir apie kultr. Jei kultr sudaryt tik mokymosi i kit proiai, ji greitai sustingt. Kad kultra bt kumuliacin, idjos turi susi tikti ir poruotis.

Kryminis idj apsidulkinimas yra banali, bet netiktai reikminga fraz. Kurti tai pertvarkyti, pasak molekuli biologas Fran 11 sua akobas Franois Jacob O kur dar popierius ir spausdinimo mainos, internetas ir mobilusis telefonas, anglis ir turbinos, varis ir skardins, ratas ir plienas, programin ranga ir technin ranga Drstu tvirtinti, kad kakuriuo monijos prieistors metu dideles sme genis turintys, kultringi, besimokantys mons pirm kart pradjo vieni su kitais keistis dalykais, ir, vos tik m tai daryti, kultra staiga pati pradjo kaupti ir prasidjo didysis verlusis monijos ekonomins paangos eks perimentas.

Mainai kultrinei evoliucijai yra tas pats, kas lytiniai santykiai biologinei. Keisdamiesi mons atrado darbo pasidalijim pastang ir sugebji m specializacij abipusei naudai. I pradi tai galjo pasirodyti sergey lazarevo varpa gas dalykas, kurio atsitiktiniai primatologai bt nepastebj, jei bt atsuk savo laiko main t moment, kai tai prasidjo. Galbt tai bt sudomi n kur kas maiau nei ekologija, hierarchija ir ri prietarai. Bet kakurios mogbedions pradjo keistis maistu ar rankiais su kitomis taip, kad abiem main partneriams tai ijo naud, ir taip vis labiau specializavosi.

Specializacija skatino naujoves, ryto erekcijos norma skatino skirti laiko gamintis varpos plėtros mitai, kuriais bus gaminami kiti rankiai.

Taip buvo taupomas laikas, o klestjimas yra tiesiog sutaupytas laikas, proporcingas darbo pasidalijimui.

Elena Pinjoyan. Kai žvaigždės buvo mažos

Kuo vairesni kaip vartotojai tapo mons ir kuo labiau specializavosi kaip gamintojai, tuo daugiau jie keitsi produkcija ir geriau gyveno, gyvena bei gyvens. Gerai, kad is procesas neturi neivengiamos pabaigos. Kuo labiau mons traukiami globalin darbo pasidalijim, kuo labiau gali specializuotis ir mainytis, tuo turtingesni bsime mes visi. Be to, tas procesas neturi prieasties, dl kurios negaltume sprsti mus persekiojani problem, toki kaip ekonomins krizs, staigus gyventoj skaiiaus augimas, klimato kaita, terorizmas, AIDS, depresija ir nutukimas.

Lengva nebus, bet labai manoma, i tikrj tiktina, kad m.

Bet nuo A. Smito laik jo valgas daug kas keit, jomis abejojo, pritaik ir plto jo. Pavyzdiui, jis nesuprato, kad gyvena ankstyvajame pramons perversmo laikotarpyje.

Negaliu tiktis prilygti A. Smito genijui kaip individas, bet jo atvilgiu turiu vien didel privalum galiu skaityti jo knyg. Paties A.

Kit gyvn ri individas vystosi nuo kdikysts iki pilnametysts, arba brandos1, ir per vien gyvenim pasiekia toki tobulyb, kuri prieinama jo pri gimiai; taiau tarp moni paang daro ne tik individas, bet ir visa ris; kie kviena karta stato ant jau anksiau padt pamat. Adamas Fergusonas Adam FergusonEs apie pilietins visuomens istorij An Essay on the History of Civil Society racionalusis optimistas nt mano stalo, prie kurio raau, guli du madaug tokio paties dydio2 ir formos artefaktai: kompiuterio pel be laido ir vidurinio akmens amiaus, madaug 0,5 mln.