Moksleivės studijuoja varpą, Susitikimai

Pavyzdžiui, manau, jog pusę graikų literatūros galima net neskaityti vien dėl to, kad nebus žmonių, kurie sugebės pateikti jų dramas ar epus. Praktiškai tokio pat dydžio kaip švedai.

Kaip ją apčiuopti? Galime į ją žiūrėti įvairiai — makro ir mikro lygmeniu. Jei žvelgiame mikro lygmeniu, tai nauda yra tokia: niekas iš mūsų neplanuoja dirbti to paties darbo visą likusį gyvenimą, nebent būsime kokie medikai, advokatai ar teisininkai, inžinieriai.

Tikriausiai keisime savo darbus kas kokius trejus, penkerius metus. Gali būti labai įvairiai. Tarkim, pradžioje norėsite būti žurnalistais, paskui dirbti viešuosiuose ryšiuose, paskui galbūt nueiti į politiką, o galiausiai, užsiimti verslo konsultacijomis.

Ir jūs nerasite programos, kuri išmokytų jus visų šitų dalykų. Tuomet tikslas yra išmokti mokytis. Išmokti kiekvienoje naujoje situacijoje suprasti, kame yra reikalas, kokia yra problema ar kas reikalinga, kad galėtum pasiekti, ko tau reikia. Iš tiesų, tai siaubingai banalu, bet mąstymas, kūrybiškumas, kritiškumas, vaizduotė, sugebėjimas kelti klausimus, juos spręsti, dekonstruoti situacijas — čia yra universalūs gebėjimai, kurių mokaisi tada, kai labai stipriai apkrauni savo smegenis.

Raižytė Nijolė Nijolė Raižytė — prozininkė, muziejininkė. Gimė m. Prienų r. Pirmąją novelę paskelbė dar būdama moksleivė Prienų r.

Tuo požiūriu filosofija panaši į štangų kilnojimą. Kuo sunkesnį svorį kilnoji, tuo geriau pasirodysi panašiose užduotyse. Man atrodo, kad filosofijos, kitų humanistinių dalykų, socialinių mokslų potencialas labai svarbus šioje visuomenėje, nes žmonės nebus stabilioje vietoje — jie keisis, jie priversti keistis ir jie norės keistis. Neverta galvoti apie savo profesiją ar kelią, nes tai yra beprasmiški klausimai.

Ypač, kai tau dvidešimt ir net nežinai, ko nori. Svarbiausia padėti kokybiškus intelektualinius pagrindus gyvenimo kelionei. O makro lygmeniu žiūrint, filosofija yra visur aplink mus. Mes gyvename liberalioje demokratijoje. Prieš tokiems daiktams atsirandant tai buvo išgalvota.

• Raižytė Nijolė | Lietuvos rašytojų sąjunga
• Ресурс заблокирован - Resource is blocked
• Tepamas ant varpos
• Europos dieną šventė linksmai ir išradingai Aprašymas Nuotr.
• Erekcija iki amžiaus
• Tiek iš jaudulio virpančių paauglių šiemet ketina sau įrodyti, ko jie yra verti.

Daugybė mūsų kultūrinių, politinių idėjų, prieš tapdamos visiška tikrove, kurią mes kasdien vartojame, buvo parašytos, sugalvotos, apmąstytos. Filosofai yra vieni tų žmonių, kurie keičia mūsų gyvenimo paradigmas. Žinoma, duonos nevalgysi iš paradigmos kaitos, bet tai yra svarbu — mano galva, abejojimas filosofija kyla iš to, kad esame baisiai jauna visuomenė, nelabai turėjusi gerų filosofų ir apskritai nelabai turėjusi kultūros savo gyvenime.

Dėl to siaubingai giname tai, ką esame parašę per šitą šimtmetį ir baisiai bijomės to platesnio vaizdo, nes tada mūsų kultūra suprastų savo menkumą. Ir, man atrodo, kad to menkumo suvokimas yra esminis dalykas: tik suvokę, kokie mes esame mažiukai, kokie nesvarbūs intelektualine prasme, tada mes galėsime pradėti iš savęs reikalauti daugiau nei dabar reikalaujame.

Kaip kada šypteli.

Galimybės dalyvauti neatsisakė K. Be abejo, esame dėkingi teatro mokytojai už pagalbą rengiant kompoziciją ir paskatinimą dalyvauti. Dalyvavimas mums suteikė progą dar labiau analizuoti save, festivalio kolektyvų pasirodymų pranašumus ir trūkumus bei teigiamai emociškai nuteikė prieš artėjantį Respublikinį skaitovų konkursą.

Būna, kad tai labai blogai. Kartais pernelyg didelis intelektualizmo santykis su problemomis yra problemiškas ta prasme, jog moksleivės studijuoja varpą užmiršta tikrovę prieš savo akis. Pradeda traktuoti problemas kaip logines operacijas, abstrakčius teorinius klausimus. Komunistiniai nusikaltimai tinkamas tokio eksperimento pavyzdys — kai teorija eina pirmiau praktikos, teorija eina pirmiau tikrovės.

Bet jei ir esam turėję filosofinį išsilavinimą turinčių žmonių Seime, tai, manau, kad dar tikrai nepakenkė šiek tiek proto ir abstraktesnio mąstymo įnešimas į bendrą diskusiją. Taip, tai yra žmonės kurie gali pasimesti įstatymų pataisose, bet užtat jie turi platesnę viziją. Būtent Lietuvos atveju mums labai dažnai trūksta idėjos. Na, dabar visi daug šneka apie idėjas, tačiau tai yra juokinga, nes, iš tiesų, ką mes vadiname idėjomis, net nėra idėjos.

Tai yra paprasčiausi praktiniai sprendimai tam tikriems klausimams. Tikros idėjos duoda principą, pagal kurį nusprendžiame, kaip tvarkytis aplinkui. Ir Lietuvoje beveik nėra tokių žmonių, kurie būtų pajėgūs politiniame lauke apie tai mąstyti, nes tiesiog išsilavinimas trukdo. Jis turi būti teisininkas, ekonomistas.? Bet faktas yra tas, kad mums trūksta standartinio vakarietiško išsilavinimo. Tas išsilavinimas turėtų būti suteikiamas jau mokyklose: mes turėtume išeiti panašūs ne tuo, kad mes visi žinome, kas yra Salomėja Nėris, bet tuo, kad mes visi daugiau ar mažiau suvokiame, kas yra Homeras, Goethe ar Dostojevskis.

Geras išsilavinimas yra tam tikra kalba — tai yra gebėjimas skaityti ženklus aplink save, juos vartoti ir pačiam kurti pokalbyje, gyvenimo būde.

Naršymo meniu

Šiandieni, kadangi mokykla vis dar stokoja gebėjimo įgyvendinti šitą tikslą, universitetas yra tai perėmęs. Kodėl, pavyzdžiui, Vilniaus universitete toks akcentas uždėtas bendrauniversitetinėms studijoms, pirmųjų metų bendriems dalykams? Tam, kad žmonės suvienodėtų grynai savo išsilavinimo prasme — užkamšytų rašymo spragas, užkamšytų žinojimo spragas apie tam tikras teorijas.

Tokiu būdu tarsi atitaisoma, kas nebuvo padaryta iki galo prieš tai. Bet tai jau yra šiek tiek per vėlu. Reikėtų anksčiau apie tai galvoti. Paskutinės gimnazijos klasės yra tikrai tos klasės, kuriose reikėtų mąstyti apie tokį idealo įgyvendinimą. Kai mes kalbame apie dailės pamokas, tai neturėtų būti piešimo pamokos, nes dailė nėra piešimas. Sugebėti atskirti epochas, suprasti paveikslų kalbą… Kai tai yra muzika — vėl lygiai tas pats.

Centras spaudos puslapiuose. 2015 metai

Kai tai yra istorija — čia ne datų kalimas, o mąstymas apie procesus, apie tai, kas vyksta su žmonėmis, idėjomis, valstybėmis, kultūromis, civilizacijomis. Kai kalbame apie lietuvių kalbos pamokas, tai ne gebėjimas išvardinti literatūros bruožus.

Kas tie bruožai iš viso yra? Tai yra sugebėjimas pamačius tekstą, suprasti apie ką jis. Ir nėra, žinoma, objektyvaus atsakymo, kažkokio teksto supratimo, bet yra geresnis arba blogesnis supratimas.

Ir tikriausiai žmonės turėtų gauti standartus, vertybes, pagal kurias galėtų spręsti, ar jų skaitymas yra geresnis ar blogesnis. Jeigu mes tikrai paliktume viską likimo valioje, tai, manau, gali būti dar blogiau, nes yra žmonių, kurie tą laisvę išnaudotų kaip galimybę tingėti.

O dabar bent jau žinome, ko iš mūsų nori sistema, ir turime pasistengti jaunimą paruošti. Tėvai, vaikai gali iš tiesų kelti teisėtas pretenzijas dėl to, kad jų neparuošė.

Bet jeigu mes labiau pasitikėtume mokytojais ir daugiau į juos investuotume, tada mums nereikėtų bijoti: žinotume, kad viską esame padarę dėl jų, kad jie viską padarytų dėl vaikų.

Taigi tą sistemą įsivaizduoju švelnesnę, daugiau atsakomybės perkeliančią universitetams per pokalbius, per kažkokius specifinius stojamuosius egzaminus.

Aš neturiu vienos nuomonės šioje situacijoje, nes ją pakeisti yra išties sunku. Šiandien nereikia, nes būtų jau pertekliniai santykiai su egzaminu.

Bet jeigu mes apimtume sistemą, kuriose mokyklos turėtų didžiulę laisvę rinktis savo profilius, pakraipas, tikslus — tuomet reikėtų.

LAB garsinių knygų naujienos (vasaris)

Reikėtų garantuoti standartą tų žmonių, kurie ateina po vidurinės — ar jie atitinka standartą, ar neatitinka. Mokyklos esmė ne užtikrinti kiekvieno patekimą į bet kurį universitetą. Mokyklos tikslas yra duoti bendrąjį išsilavinimą ir socializuoti žmones. Bet stojamieji egzaminai nėra tokie svarbūs. Svarbiausias dalykas — pokalbis. Pokalbio tikslas nėra patikrinti, ar atitinki maketą. Kiekvienas žmogus skirtingas, ir per tas trisdešimt minučių esmė yra pajusti, kad stojantysis įdomus žmogus.

Vienintelis būdas tapti įdomiu žmogumi, tai kažkuo domėtis. Vadinasi, bestudijuodamas jau ir taip įdomus žmogus taps tik dar įdomesnis. Galiausiai, suteikė poreikį toliau viską tęsti ir keliauti.

Man arčiausiai širdies buvo Antikinė filosofija. Ji tarsi gražiai apibendrina visos filosofijos esmę. Tai buvo programa, kuri leistų ne vien studijuoti filosofiją, bet dar ir pasimokyti senųjų kalbų. Kembridžo magistrantūroje kaip tik buvo sąlygos tai daryti. Nuėjau į tos programos puslapį, paskaičiau apie tos programos žmones, paskaičiau tų žmonių rašytų straipsnių ištraukas.

Paprasčiausiai tai leido moksleivės studijuoja varpą, kad tai yra ta vieta.

LAB garsinių knygų naujienos vasaris m. Kodėl įvyko didžiausia branduolinė avarija žmonijos istorijoje, kaip buvo suformuota zona ir kaip pasikeitė pasaulis po katastrofos? Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, Skaito Audrius Meška.

Be to, man imponavo ir tai, kas yra Kembridžo alumnai. Šiuo metu jie išsibarstę po visą pasaulį prestižinėse Amerikos ir Didžiosios Britanijos vietose. Džiaugiuosi ją laimėjusi. Pačius brandos egzaminus moksleivė vertina skeptiškai. Per 12 metų įgytų žinių patikrinimas, jos akimis, primena loteriją — jei ištrauksi laimingą bilietą, ateitis tavo rankose. Jei tavasis bus nesėkmingas, sukis, kaip išmanai. Kita vertus, priduria mergina, daugeliui moksleivių brandos egzaminų rezultatai gali nulemti ateitį — juk mokamos studijos įkandamos ne visiems.

O studijų pasirinkimą gerokai pakoreguoti gali ir egzaminų rezultatai. Aukso gysla korepetitoriams Vyrauja nuomonė, kad korepetitoriai — baigiamųjų mokyklos metų neišvengiamybė. Tai patvirtina ir daugelis lrytas. Tinkamai pasiruošti sudėtingiems egzaminams, tarkim, matematikos, savarankiškai sugebės tik gabiausieji.

ES elektroninio privatumo direktyva

Abiturientė Karina neslepia, kad korepetitorių paslaugomis jai pasinaudoti teko. Kita vertus, jai šios pamokos tebuvo viena iš pagalbinių priemonių. O kas, jei viskas bus gerai? Nuo senų laikų Lietuvoje vaikai ir jų tėvai bijojo egzaminų, ir niekur nuo to pabėgti nepavyks.

Egzaminus sureikšmina ir juos laikantys, ir jų tėvai, ir mokytojai. Taip, jie yra svarbūs. Tikėtis, kad jie nekels streso, neįmanoma.

Tai buvo puiki galimybė susipažinti su aukštosiomis mokyklomis, į kurias galbūt bus stojama. Abiturientams ši kelionė buvo be galo naudinga, nes moksleivės studijuoja varpą turėjo progą iš arčiau susipažinti su studentų gyvenimu, kuris laukia jau kitąmet. Kolegijoje susipažinome su siūlomomis studijų programomis, sužinojome, kurios specialybės paklausiausios, kuo skiriasi studijos universitete ir kolegijoje, sulaukėme atsakymų į visus rūpimus klausimus.

Namo visi grįžome pasisėmę gerų emocijų bei kupini vilčių dėl ateities. Abiturientai dalyvavo Aleksandro Stulginskio universiteto atvirų durų dienoje ir lankėsi Kauno kolegijoje A. Projekto metu, kas 3 savaites gimnazijoje sulauksime 4 garsių Lietuvos žmonių apsilankymų ir paskaitų.

Kad stiprintume ir glaudintume bendradarbiavimą tarp Pakruojo rajono mokyklų, į šiuos susitikimus pakvietėme ir po 10 Žeimelio bei Atžalyno gimnazijų moksleivių. Pirmasis susitikimas su Andriumi Tapinu vyks jau šį trečiadienį, m. Pranešimas vyks apie 60 minučių. Tai žmogus, kuris savo mintimis gali sujaukti žmonių, ypač jauno žmogaus mąstymą. Reikia nebijoti, o bandyti Labai daug gerų minčių Politikams mokiniams kalbėjo apie vasario osios svarbą, valstybę ir patriotizmą.

Vyresniųjų klasių moksleiviai domėjosi naujausiomis politinėmis peripetijomis ir švietimo reforma. Auksinė varpa Simona Lipskytė Tą pačią dieną vykau į Linkuvos gimnaziją, kuri m.

Tikiuosi, kad iki to laiko mokykla bus galutinai suremontuota, nes statybininkai renovaciją žadėjo baigti dar iki ųjų. Seimo narys Arūnas Gumuliauskas susitiko su gimnazistais Tačiau laikini nepatogumai, nepaveikė neigiamai pedagogų bei mokinių nuotaikų. Mane pasitiko besišypsanti auditorija. Knygos formavo jo pasaulėžiūrą. Nieko nuostabaus, kad vėliau spaudoje aptardamas mokyklų programas ir išsitardavo, kad ugdymas privalo būti įvairiapusiškas, išeinantis už mokyklos programos rėmų, svarbu — sutiktos asmenybės ir gebėjimas tinkamai atsirinkti.

Mūšis Moksleiviai visada lieka moksleiviais, net jei jie yra A. Progimnazistai, išliedami energijos perteklių, pasipešti mėgdavę, sniego moksleivės studijuoja varpą pasisvaidyti, o ir šiaip visokių pramogų prisimąstydavę. Pačios garsiausios Palangos progimnazijos kautynės įvyko m.

Tai peštynės tarp dviejų skirtingų bendrabučių gyventojų, pasivadinusių pagal budėtojos pavardę. Zoberniškiai — pakankamai stiprūs ir vieningi, kad gintų savo bendrabučio orumą patys vieni.

Martišausko vadovaujamas būrys — iš smulkesnių koalicijų.

Europos dieną šventė linksmai ir išradingai

Numatydami įvykių eigą ir priešą provokuodami, zoberniškiai iš anksto pasistatė Raudonės tipo sniego pilį ir laikė joje visokius savo ginklus. Lemiamas mūšis vyko jau po Kalėdų, pavasarėjant.

Mūšis buvo ilgas ir atkaklus. Laimėjo zoberniškiai.

Taip pat skaitykite

Smetonai teko kovoti prieš Steponą Kairį. Būryje buvo ir Jurgis Šaulys, ir Kazimieras Šaulys. Kažin ar bent sapnavo šie keturi moksleiviai, kad vienądien taps vasario osios akto signatarais? Struopus atsiminimuose kiek patikslina detales ir įneša siužetui aiškumo bei pakomentuoja mėlynių kilmę. Pasirodo, žiemą Zobernaičių bendrabutis pasidirbo iš sniego bobą milžinę, kaip didelę trobą, varpos su rozete apliejo ją vandeniu.

Žinoma, ir trepes pritaisė pasilipti ant viršaus. Kitas bendrabutis užpavydėjo tokios sniego bobos ir nutarė ją sugriauti. Vieną naktį, apie dešimtą valandą, kai galvojo, jog sniego trobos šeimininkai miega, susitelkę pasiėmė pjūklą, virvių ir ėmė moksleivės studijuoja varpą.

Tik štai iš bendrabučio pasipylė šūsnis mokinių su stalais, kėdėmis ginti savo sniego bobos. Beje, tarp atbėgusiųjų ginti buvo ir Ontė, t. Pas prūsus svečiuosna m. Kairys, A. Smetona įspėję, kad sausumos siena labai saugoma, nutarė Prūsiją pasiekti valtele Baltijos jūra.

Žinoma, ne dviese, bet dar su trejetu draugų. Susirado porą žvejų, kurie pritarė jų žygiui. Kiek pairklavę jūron žvejai ištiesė bures ir pasuko tiesia kryptimi. Žinojo, kad nebus matomi tuomet, kai nuo kranto nutols bent 7 km. Kaip tarė, taip ir padarė.

Ir netrukus penki Palangos progimnazijos moksleiviai išlipo krantan: svečiuosna. Žinoma, bijodami savo mokytojų, kurie dažnai lankydavosi ten, pasiuntė į Nemirsetą žvalgus ištyrinėti padėtį. Netruko nė dvidešimties minučių pasiųstieji, kai su dūmeliu parlėkė atgalios. Pasirodo, ne tik, kad mokytojai yra Nemirsetoje, bet dar ir žvalgus pastebėjo, tad drąsieji tuoj pat susėdo valtin ir išplaukė atgal.

O Palangoje jau laukė pasienio kareivis. Pasveikino stilingu rusišku sakiniu. Atkaklusis žemaitukas Jasas nepasidavė ir atkirto jam lygiai taip pat stilingai.