Kam pirmą kartą rodei varpą,

Juodeikių kaime, likusius seserį ir ilgaamžį dėdę Joną galėjo ištikti liga ar mirtis, paskatino kuo greičiau atidaryti duris. Vaikai buvo jau po mokyklos suvažiavę į kaimą, galėjo būti vaikų atostogos. Visi susėdo ir vaikai papasakojo, kad V.

Tėvūnijos vadas Papartis. Ji dar aktyviau įsijungė į pogrindžio veiklą, ieškojo naujų kovos talkininkų, kurie atstatytų netektį. Bet čia ji suklupo. Vienos "geros" draugės buvo išduota ir areštuota. Atplėšta toli nuo tėvynės, nuo brangiais prisiminimais artimų vietų ir žmonių, Agnė giliai išgyveno visą tą kartėlį, ieškojo nusiraminimo tokių pat sermegėtų likimo draugių tarpe.

Jau dešimtis kartų išsipasakota praeitis, tūkstančiai valandų pratūnota su pustuščiu skrandžiu ant kietų gultų, tik mintimis atitrūkstant nuo juodos tikrovės. Mirus mamai, nustojo gauti taip laukiamų laiškų. Smalsiai skaitydavo kartu su kaimynėmis jų gaunamas žinutes iš tėvynės.

Naršymo meniu

Rodos, nevargino speiguota žiema, nekankino alkis - skaudi buvo dvasinė tuštuma, sudarkytas jausmų pasaulis. Todėl ji mielai priėmė gultų kaimynės ukrainietės bičiulystę, klausėsi jos pasakojimų apie artimą pasaulio pabaigą ir sielos gelbėjimą.

Ne, tie pasakojimai nedarė pavergiančio įspūdžio, tačiau jai pažadino norą savaip atrasti Dievą, suartėti su juo dvasia ir protu. Tai ją nuramindavo, suteikdavo stiprybės ir kažkoks malonus jausmas praturtindavo sielos vienatvę. Bet ir tai turėjo baigtis. Kalinių sukilimų draskoma, užsienio opinijos spaudžiama imperija ryžosi praverti koncentracijos stovyklų vartus, trumpinti kalinimo laiką. Ėmė kam pirmą kartą rodei varpą stovyklos gyventojų skaičius, artėjo ir Agnės eilė išeiti į kitą.

Ji nelaukė tos dienos, tiesiog bijojo tos nežinomybės, kuri laukė anapus spygliuotų užtvarų. Bet tai neišvengiamai turėjo įvykti. Ir įvyko. Agnė atsidūrė nepažįstamame tremties mieste. Grįžti tėvynėn neleido. Kuklus kambarėlis bendrabutyje su kitomis dviem nepažįstamomis gyventojomis, begalės buitinių rūpesčių, alinantis darbas tinkuotojų brigadoje. Ji jau ilgėjosi buvusios gultų kaimynės Alesės, taip įkyriai tempusios ją į savo pasaulį, bet kartu artimos ir nuoširdžios. Todėl ji labai nudžiugo kai kartą sutiko pažįstamą dar iš lagerio laikų ir jau anksčiau išėjusią į šiapus užtvaros Genovaitę.

Iš jos sužinojo, kad yra ir daugiau lietuvių, išsisklaidžiusių po visą miestą. Visa tai kiek nuramino Agnę, suteikė spindulėlį vilties, kad dar galima įsikibti į gyvenimą nors svetimą ir nepažįstamą. Todėl laukė sekmadienio ir išskubėjo Genovaitės nurodytu adresu.

Genovaitę surado nesunkiai, miesto pakraštyje. Čia ji jau turėjo atskirą dviejų kukliai apstatytų kambarių butą. Agnė įtariai žvilgterėjo į ant vienos kambario sienos pakabintą paveikslėlį, vaizduojantį Maskvos Kremlių ir paskui Genovaitę nuskubėjo į kitą kambarį, kur apdėvėtame vežimėlyje vartėsi dar vienas šio buto gyventojas, garsiai reiškiantis kažkokias pretenzijas. Puškinas parašė net poemą apie Ruslaną ir Liudmilą.

O, be to, taip norėjo mano vyras Igoris. Jis statybos aikštelės viršininkas. Aš manau, kad rožinė laimė egzistuoja tik paauglystės svajonėse.

Dienos kadras

Realiame gyvenime daug prozos. Ką gi, dėl rublio nereikia drebėti, vyras, atrodo, mane myli, auginam atžalėlę. O ko daugiau norėti?.

Tu tada būdavai pilna savo krašto ilgesio, gražiausių jausmų, meilės savai tautai Aš juk turiu ką mylėti, neįsivaizduojamą, o realią meilę. Aš visada mylėdavau vaikus. O dabar štai guli vežimėlyje. Jis mano! Genovaitė kažkaip susimuistė ir iš lėto, galvodama, tarytum pati sau ištarė: - Kai išaugs Agnė, grįžusi į savo bendrabutį ilgai neužmigo. Ji mąstė apie tą Genutės realybę. Tai kažkas aukščiau, kilniau,- nenurimo ji.

Mes juk atsivežėm motinos ir gimtosios žemės išugdytus jausmus. Ar galima juos iškeisti į likimo ir prievartos primestą surogatą, - šnabždėjo Agnė. Viskas po truputį prisimiršo. Su Genovaite tiesiog stengėsi nebesutikti.

Mieste, pasirodo, tikrai buvo nemažai lietuvių. Susitikdavo bendrai švęsti gimtadienius, religines šventes. Nepajuto, kaip susibičiuliavo su juodbruviu Vladu, tokio pačio likimo draugu. Netrukus draugų abu buvo palydėti į metrikacijos skyrių.

Nebuvo vietoj nei bažnyčios, net kunigo. Todėl apeigas tikėjosi atlikti vėliau. Dabar turėjo pakakti tik abipusio susiklausymo ir pasitikėjimo, tylios priesaikos draugų akivaizdoje ir visur esančio Dievo palaiminimo. Besidžiaugiant laime, prasidėjo nepaprasti įvykiai: visuotinė amnestija.

Sujudo lietuviai tremtiniai, ėmė ruoštis grįžimui į tėvynę.

Svarstė padėtį ir Agnė su Vladu. Pasiekti Lietuvą troško abu, bet niekas jų ten nelaukė, nematė pas ką galėtų iš karto prisiglausti. Tik Vladas prisiminė vieną tetą. Todėl taip ir nusprendė: kol kas važiuos "į žvalgybą" vienas Vladas, ištirs padėtį ir po to išsikvies Agnę. Praslinko visas pusmetis, o Agnė gavo pradžioje tik vieną nelabai aišku laišką.

Neramumo jaudulio veikiama ji pasiryžo likviduoti savo skurdų turtą ir vykti Lietuvon. Ilgiau laukti nebeturėjo jėgų. Geležinkelio stotyje sutiko daugiau lietuvių. Visų švytintys veidai, pasiruošę kelionėn kaip į kokią šventę. Nuošalyje ant suolo besėdinčią pamatė ir Genutę su sūneliu.

Iš pradžių norėjo apsimesti nepastebėjusi ir nusigręžė į kitą pusę. Bet smalsumas nugalėjo ir ji priėjo. Turbūt atostogų išsirengei. Ar vėl viena, be vyro. Taip ir nepavyks mane supažindinti, nes aš jau Lietuvon traukiu. Aš taip pat Lietuvon. Kelintas tavo vagonas?

Juk sakei, kad jis tave myli, esate laimingi Ką mes galėjome suvokti po septynių nelaisvės metų apie tikrus jausmus, kai nepatyrusias geltonsnapes išplėšė iš gimtųjų namų.

Et, manau, kad dar ne vėlu pradėti viską iš naujo O, štai jau ir mūsų traukinys. Lik sveika, Agne. Gal kur nors dar susitiksime, Lietuva nedidelė. Mano pusbrolis gyvena Varėnos rajone Kai kurie vengė jos, kaip raupsuotos, bet atsirado žmonių, kurie priglaudėją padėjo surasti šiokį tokį darbą.

Pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo prieš tai minėtų medžiagų, liepė nukentėjusiajam gultis ant lovą, nusirengti. Pastarajam nepaklusus, grasindamas rankoje laikomu peiliu, privertė R.

Aplinkiniais keliais sužinojo, kad Vladas gyvena su kita. O, kad nors žinotų kur Vytenio kapas!. Nyku, tuščia Vieną vakarą Agnė pasibeldė į senutės vienuolės duris: - Motinėle, noriu būti jūsų bendrijos duktė. Ar priimsite? Nuo tos giraitės kilęs ir kaimo pavadinimas -Ąžuolyne. Nedidelis tai buvo kaimas - vos keliolika sodybų, vienkiemiais pasidalijusių. Kiekvieną sodybą puošė vis savaip vietinio meistro išmarginti ornamentai, pakrypę kryžiai, koplytstulpiai.

Bet dar labiau tas sodybas puošė čia gyvenančių žmonių santarvė.

Jautrūs vienas kito vargams, niekieno neraginami einantys į talkas. Štai ten, kur dabar dulkėtu žvyrkeliu pravažiuoja paklydėlis keleivis, stovėjo Mockaus sodyba.

• Penis | Pirmas kartas | Seksas | Nekaltybė
• Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams
• Erekcija seksuali
• Jaudulys su erekcija Padidejes narys vartojantis hydropompa
• zaliasisbambukas.lt Apžvalga
• Ne už jūrų marių

O jis pats ir buvo tas meistrų meistras, išdrožinėjęs šimtus įvairiausių statulėlių ir papuošimų, ne vienai šeimininkei įtaisęs gražiai skaptuotą samtį, šeimininkui pataisęs ratus. O po karo ėmėsi kito amato, - iš "trofėjinio" aliuminio liejo šaukštus, aprūpinęs jais visą kaimą.

Nebuvo be darbo ir sūnus, grįžęs iš karo, paįvairindavęs šnekaus tėvo pasakojimus fronto įspūdžiais, poilsio valandomis kirkindavęs armoniką Kiek tolėliau buvo padėti mažam varpui daili sodyba su keliasdešimt bičių avilių. Šeimininko kitaip ir nevadindavo, kaip Bičiuliu. Iškopus medų, pas Bičiulį rinkdavosi kaimynai paragauti šviežienos su agurku ar rieke kaimiškos ruginės duonos.

Pamiškėje buvo Girinio gryčia. Taip jį praminė kaimynai, nes šis kiauras dienas klaidžiodavo po girią. Mat, eigulys buvo.

Kiek kairiau buvo Anupro pirkia. Visi žinojo, kad jis krūmuose kartais išsunkia naminukės, bet nepyko ant jo. Kur čia pykši, jei buvo nešykštus savo kaimynams, pasukdavo ir jiems "ant žolelių" užpilti, o kai kada ir vardynoms atšvęsti. Bet tik saviškiams ir tik retsykiais, gink Dieve ne pardavimui Ramus ir geras tai buvo gyvenimas, kol į kaimą neatsėlino šnekos apie kolchozus.

Bičiulis susirūpino, kas bus su jo bitėmis, Mockus sielojosi, kad bolševikai išvartys jo pastatytus kryžius. Netrukus įvyko ir steigiamasis kolchozo susirinkimas, kuriame niekas labai ir neklausė vietinių nuomonės.

O kam nepatinka, galės vyžiuoti pas baltas meškas, - kalbėjo iš rajono atvykęs pareigūnas, demonstratyviai žvilgčiodamas į savo pagelbininką su kariška palaidine ir prie diržo prisegtu naganu. Rajkomas siūlo kolchozą pavadinti "Nauja vaga" Anupras svečius pasikvietė "užkąsti", o naujieji kolūkiečiai skirstėsi nuleidę galvas ir čia pat savo pirmininką praminė importiniu, o kolchozą dviprasmiškai pavadino "Naujavagiu".

Netrukus brigadininku paskyrė Mockiuką dėl ko Anupras kam pirmą kartą rodei varpą įširdo. Ne tiek gailėjo vėjais paleistų puslitrėlių, kiek jautėsi neįvertintas. Bet neliko nuskriaustas ir jis. Jam teko sandėlio raktai. Rodos, nieko ypatingo neįvyko. Importinis įsikūrė gretimame kaime, prie mokyklos ir mažai čia rodėsi.

Nuorodos kopijavimas

Brigadininkas buvo savas, o kad pas Anuprą dažnai kažkokiais reikalais lankydavosi svečiai, nieks nesistebėjo, nes juk ir kolchozas vadinosi "Naujavagiu". Tad nelabai stebėjosi, kaip vieną popietę pas Anuprą užėjo trys pusiau kariškai apsirengę ginkluoti vyrai, žmonių vadinami stribokais. Vieną net pažino - tai dar prieš karą pagarsėjęs arkliavagis, naktį išsivedęs iš ganyklos ir Mockaus kumelį.

Anupras greitai čiupo už butelio vaišinti. Anuprienė griebėsi už keptuvės, ėmė čirškinti lašinukus, daužti kiaušinius.

Kai butelis buvo ištuštintas, vienas svečias, matyt vyresnysis, tarė: - Tai vyksim, Anuprai. Mes turime tave pristatyti į rajoną Anupras išsižiojo, pamerkė pačiai, kad atneštų dar vieną butelį. Milicijos raštinėje buvo du viršininkai. Už visa tai mūsų įstatymai numato iki 5 metų kalėjimo.

Kaip manote, ar Lietuvoje vėl bus įvestas karantinas?

Anupras susigūžė, kakta aprasojo šaltu prakaitu. Čia jau nebegalės padėti jokios žolelės. Tik keistai sušniokštė ir tylėjo. Liaudies priešų užmačios yra piktesnės už tavo samagoną,- nusišypsojo jis.

Anupras truputį atsigavo. Jis seniai jautė pavydulingą neapykantą Mockams. Štai, dabar gali atsiteisti. Sūnus dažna armoninka graji smetoniškas maliodijas O tėvs išdruoži statulą ant buvuse šaulių vada kapa Tuojau viską surašysime. Kai po kiek laiko vyko žmonių trėmimas, naktį sunkvežimis sustojo ir prie Mockų sodybos.

Tik Mockiukas su lango rėmais spėjo pasprukti. Anuprui atiteko laisvos brigadininko pareigos, o sandėlį perdavė žmonai. Išsikvietęs viršininkas pagyrė: - Štai, tokiems žmonėms, kaip tu, priklauso ateitis,- sake jam. Jūsų apylinkėse pradėjo rodytis banditai - buržuaziniai nacionalistai. Mes įtariame ir eigulį. Pasidarbuok, nesigailėsi. Su laiku ir į partiją galėsim priimti. Tada visur keliai bus atviri. Po kiek laiko Girinis buvo areštuotas. Anupras prašė padėti persikelti į miestą.

Mes sužinojom, kad bandoje yra ir Mockaus sūnus. Jie gali lankytis ir Ąžuolynėje. Pavyzdžiui, Bažnyčia šiuo metu jau yra po ugniagesių gelbėtojų, kurie užima pirmą vietą.

Į reitingų lentelės viršūnę iškart kyla naujasis ministras - DELFI

Kažkada Bažnyčia užimdavo pirmą vietą, bet paskui ją dėl kažkokių aplinkybių prarado. Gali būti, kad tai lemia sezoniškumas, juk buvo Vėlinės, Mirusiųjų pagerbimo diena, kai žmonės sutelkia dėmesį į dvasinį pasaulį, tad gal dėlto ir reitingas padidėjo.

Būtinai reikia paminėti policiją, kuri pasiekė pasitikėjimo rekordą per visą vertinimo laikotarpį nuo m. Nors pasitikėjimas svyruoja, kartais jį paveikia nemalonūs įvykiai, bet šiuo metu pasitikėjimas yra rekordiškai aukštas. Beje, Vakarų Europos šalyse policija labai pasitikima.

Šiuo metu aukštas prezidentės ir prezidento institucijos reitingas, taip pat — Krašto apsaugos ministerijos, kas dabar ypač svarbu. Po truputį grįžta pasitikėjimas bankais — jis panašus į tą, koks buvo iki krizės. Koks visuomenės pasitikėjimas mūsų kariuomene? Nepasitiki tik 12 proc. Tai viena institucijų, kuria pasitikima labiausiai. Koks jis buvo šį kartą ir kokių atsakymų sulaukėte?

Sūnus dar minėjo, kad V. Ji skambino T. Pasakė, kad jų vaikams V. Romas sakė, kad pas V. Romas pasakė, kad jis pas V. Romas parodė jai V. Ji pasakė, kad grasinančias žinutes parodytų močiutei. Romas sakė, kad močiutei rodė, tačiau ji per daug rimtai nesureagavo. Ji Romui pasakė, kad šis daugiau neitų pas V. Parėjusi namo, ji paprašė E. Sūnus prisipažino, kad V. Apie save E. Iš ryto ji paskambino R. Pas juos į namus atėjo Romas ir jo tėvai.

• Byla / - eTeismai
• Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario osios akto gairių subrandintas vaisius - zaliasisbambukas.lt
• Vyro 30 metų problema su erekcija
• Lietuvių literatūra – Vikipedija
• Pirmas kartas | Seksas | Nekaltybė
• lytiniai organai | zaliasisbambukas.lt

Visi susėdo ir vaikai papasakojo, kad V. Visi pakalbėję, nusprendė kreiptis į policiją. Kai važiavo į policiją, buvo sustoję prie V. Ji mano, kad ten buvo vaikai. Bute matėsi, jog ant lubų švietė neoninis takelis.

Sūnus sakė, kad, kai pas V. Jie nuvažiavo į policijos komisariatą ir ten viską papasakojo, parašė pareiškimus.

Vienas pareigūnas vyko pas V. Sekmadienį pas juos atbėgo Romas, kuris pasakė, kad V. Tiek jų šeima, tiek Romas buvo įbauginti V. Jis buvo prievartautas vieną kartą, pas V. Iki minėto laikotarpio sūnaus apsvaigusio ji nebuvo mačiusi, po to matė du kartus, dėl narkotikų vartojimo fakto nustatymo pas medikus nesikreipė.

Kadangi ji gyvena kartu su sūnaus šeima, buvo pastebėjusi, kaip kelis kartus anūkas E. As su jo kalbėjaus, kas cia tokio? Sedziu prie P. Tai gi sakei buvo viskas ok? Ka tu sakei? Kaip pastebėjo? Ka tu nisniki, tai ka dabar darysi? Užėjus pas V į kambarį, šis užrakino kambario duris užraktu. Iš piniginės išsitraukė baltos spalvos miltelių, kuriuos papylė ant stalo bei liepė jam uostyti.

Jis nesutiko. Jis miltelius sutraukė per nosį. Jis, išsigandęs, nusirengė džinsus, megztinį, apatines kelnaites. Jam gulint ant dešinio šono, nusisukus į sieną, V rankomis lietė jo lytinį organą, kišo savo lytinį organą jam tarp sėdmenų. Į patį užpakalį nekišo. Visa tai truko apie 20 minučių, kol jis negavo nuo mamos SMS žinutės į savo telefoną. Atsikėlęs perskaitė SMS, kurioje mama liepė grįžti namo. Tada jis apsirengė ir iš V išėjo.

Įprastai, būdamas pas V, rūkydavo, gerdavo alkoholį - sidrą, alų, degtinę. Alkoholį pirkdavo V. Narkotikus - amfetaminą pas V yra vartojęs du kartus. Po kažkurio pas V pavartotų miltelių karto jam pradėjo suktis galva, atsirado energijos, kalbėjo daugiau, nei įprastai, o naktį kam pirmą kartą rodei varpą užmigti. Ryte atsikėlęs, eidamas į tualetą, nugriuvo.

Tai pamatė močiutė. Jis papasakojo močiutei apie V ir narkotikus. Vakare parduotuvėje sutikęs E. Kitą dieną E. Buvo nutarta kreiptis į policiją. Jis su V. Po to, kai apie V. Šiuos vaizdus V. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

Nuo tiriamos veikos iki pirmosios R. Toliau R. Apie tai, kad nukentėjusysis R. Sūnus pradėjo grįžti namo vėlai, būdavo įtartinas.

Vieną naktį ji jį rado gulintį ant grindų, paaiškino, kad jam apsvaigo galva, buvo išsiplėtę vyzdžiai. Sūnus jai papasakojo, kad jis turi vyresnį draugą V, kuriam 24 metai, jis pasiūlė darbą, susijusį su telefonais. Tada jai paskambino Ko ir papasakojo, ką vaikai daro pas V.

Jie nutarė kreiptis į policiją, parašė pareiškimą, policijos pareigūnas važiavo sulaikyti V, tačiau nesulaikė, nes šis pabėgo, slapstėsi. V jos sūnaus vardu kitiems vaikams rašė žinutes, jos sūnaus Romo paskyroje internete parašė, kad sūnų domina tik vyrai, rašė grasinančias žinutes, gąsdino draugais iš Karoliniškių rajono. Sūnus jai pasakojo, kad pas V vaikai vartojo amfetaminą kartu su alkoholiu, uostydavo, Romas sakė, kad jis vartojo kartus.

V labai mokėjo įtikinti, vieną dozę Romas pirko už 30 Lt. Po šių įvykių Romas pradėjo vartoti narkotikus, buvo registruotas policijos įskaitoje, šiuo metu narkotikų nebevartoja.

Sūnus jai pasakojo, kad V. Ji nėra leidusi sūnaus nakvoti pas V. Jos sūnus susipažino su V. Iki tol, kol Romualdas nepažinojo V, jis niekada nėra turėjęs problemų dėl narkotikų.

Dėl patirtos seksualinės prievartos ir narkotikų vartojimo jos sūnus patyrė moralinę žalą, kurią ji vertina 50 Lt. Romualdas labai išgyvena, tapo uždaras, naktimis sunkiai užmiega. Kol V. Su sūnumi kreipėsi pagalbos į psichologus Žvėryno mikrorajone. Apžiūrėjus gautus parnešimus, užfiksuotas Tarp išsaugotų parnešimų rastas Po vis tiek iseit reikes. Supažindino klasiokas Romas. Kiti klasiokai: Tomas ir A. Jam būnant su V. Vadim įkalbėjo jį įtraukti šiuos miltelius per nosį.

Jis taip ir padarė. Tai buvo pirmas kartas, kai vartojo miltelius. Miltelius per nosį traukė ir V. Maždaug po 15 min nuo tų miltelių vartojimo jis tapo žvalus, atsirado energijos, kam pirmą kartą rodei varpą stovėti vietoje, norėjosi eiti, kažką veikti.

Vėliau pas V atėjo R. Kaip jis grįžo namo - neprisimena. Apie 12 val. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų, bijojo eiti namo, todėl liko nakvoti pas V. Jis atsigulė ant lovos prie sienos. V atsigulė iš kairės pusės. Po kelių minučių V. Jis nenorėjo mautis kelnių, tada V. Taip truko apie 10 minučių. Tada jis užmigo. Po kurio laiko pas V. Jiems atėjus, visi pradėjo gerti degtinę.

Vėliau E. Jis vėl buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir miltelių - narkotikų.

Vacuum Pump: Dr. Albaugh (Sexual Health)

Miltelių su alkoholiu jis gerti nenorėjo, tačiau V. Šį kartą buvo rožiniai milteliai. Jis nuėjo miegoti, o Vadim sėdėjo prie kompiuterio. Nakties metu V, grasindamas peiliu, privertė jį nusimauti kelnes ir darė tą patį, ką ir praeitą kartą. Po to V. Po kokių 5 minučių nustojo tai daryti. Tada pasakė, kad liudytojas pastarajam taip pat čiulptų varpą. Jis kokią minutę čiulpė V. Po to išlipo iš lovos ir nuėjo į balkoną, nes nuo to, ką darė, jį supykino.

Vėliau grįžo į lovą ir užmigo.

Jis nežino, ką V. Ryte prabudo be kelnių ir apatinių kelnaičių. Jis išėjo į mokyklą. Pirmadienį po pamokų prie mokyklos jo laukė V. Parašytą paaiškinimą V. Po visų policijoje vykusių apklausų V. Pirmas kartas buvo metais sausio mėnesį, kai V. Dar matė vaizdelį, kai skraido du japonai su kardais ir nuogais lytiniais organais, po ko pastarieji lytiniais organais susiglaudę pradėjo santykiauti. Nuo šio vaizdo jam pasidarė šlykštu, dėl to jis nuėjo nuo kompiuterio, kas vyko toliau - nematė.

Padidejes penis 2 ziurekite internete. Kaip leisite vasarą?

Jis nežino, ar šiuos dalykus V. Antrą kartą V. Iš kokio internetinio puslapio V. Idėjai — kelti vėją, nuvarysiantį miegus ir tylą, atsliepė jaunoje krūtinėje. Kas buvo pergalvota, kas neaiškiai jausta, staigiai ėmė tenėti, tvirtėti, valiai pritariant, be jokių samprotavimų ir svyravimų. Svečią pamiršęs, ryte rijau tolesnius poemos žodžius.

Jam, matyti, nebepirmoja buvo tokie įspūdžiai, kad nieko nesakęs, tylomis pasišalino tam Sykiui, palikdamas mane vieną su mano jausmais ir mintimis. Ir tik gražiai pabaigęs paskutinę eilelę, pakėliau pavargusias akis Sykiu prarijau visą poemą, kaip praryji seilėse tirpstantį skanėsį, nors reikia jį čiulpti, ilgiau gardžiuotis.

Ji tirpo nasruose, nepalikdama grauželių nei ašakų, kurių betgi būta poemoje gana. Ji veikė į jausmą, kaip muzika. Dar į ją neįsiklausai, dar neatspėji, nesupranti, o jau ji, muzika, savo įtaką bus padariusi. Visa audra troškimų gimė galvoje ir širdyje.

Kas siautė tada, bevaikščiojant ilgas valandas po kambarį; kokia krota rodėsi man tas svetimo šono butas; kokiuo ištrėmimu — galėtų pasakyti tik tas, kurs mane buvo įdėjęs į Latvius ir kuriam tą pat dieną parašiau laišką apie nostalgiją, pasiilgimą darbo tarp savųjų.

Aš nieko neatmenu iš to laiško. Bet jis turėjo būti karštas ir įtikinąs, kad per savaitę jau buvau Ir tik po keturių mėnesių buvau paskirtas Ar ne Apveizdos ranka ir ta poema, it mielės, staigiai sukėlusi sustingusioje mano sieloje reakciją, ir tas apsirikimas, mane pastūmęs kaip tik ten, kur galima buvo kelti vėją, šalin varantį tylą Teiravaus nebe vieno, kokį įspūdį į juos kam pirmą kartą rodei varpą pirmą Sykį paskaityta poema.

Kas tik buvo be priešingos, laiku įgytos minties, neklausdamas, kas ją parašė, paėmęs į rankas, vienodai atsakydavo, jog buvo pagautas, patrauktas, įkaitintas. Net ir žmogus, kurio nuomonės toli buvo nuo autoriaus nuomonių ir įstikinimų, neišturėjo, neišsižodęs: — Davatkiška tai davatkiška. Vis dėlto mes dar nieko panašaus neturime. Pradžiai, gera yra. Tebūnie tai autoriui parodymas, jog neveltui, jis darbavosi, neveltui aikvojo jaunus savo kitus šildančius jausmus.

Nekas, kad ne taip sumainingai juos išreiškė, kaip kad norėjo tai padaryti Ir kaip paskui sugebėjo. Karšta tėvynės meilė žėri beveik iš kiekvieno puslapio; daugybė jausmų, išreikštų ne banališkai, bet bukliai, gryna mūsų kalba; liūdnai, lig patoso iškyląs stilius,— gerai veikia į širdį, minkština ją ir graudina.

To labai gana. Autorius pasiekė, ko norėjo Paskui paskaičiau ją dar ir dar sykį, pasiruošęs nebepasiduoti jausmų patraukimams. Išvydau ten ir fabula netikusią ir daug kitokių trūkumų.

Vis dėlto jie negalėjo užmušti nuomonės ir neapsirikaukad tai maža, bet maloni aušrelė užtekančio nebemažo talento, stilisto, dainiaus lyriko